Kodėl apskritai pradėjau galvoti apie saulės elektrines
Prieš kelerius metus pradėjau rimčiau sportuoti – bėgiojau po rytus, važinėjau dviračiu, lankiausi sporto klube. Ir kažkaip natūraliai pradėjau domėtis sveika gyvensena platesne prasme. Ne tik kas yra mano lėkštėje, bet ir kaip mano kasdieniai sprendimai veikia aplinką. Ir štai tada man kilo mintis – o kodėl neįsirengti saulės elektrinės ant savo namo stogo?
Iš pradžių atrodė, kad tai du visiškai nesusiję dalykai. Kas bendro turi sportas su saulės panelėmis? Bet kuo daugiau gilinaus, tuo labiau supratau, kad tai iš tikrųjų eina ranka rankon. Jei rūpinuosi savo kūno sveikata, kodėl neturėčiau rūpintis ir planetos sveikata? Be to, pasirodė, kad sportuojantiems žmonėms saulės elektrinė gali duoti visai konkrečių privalumų.
Elektromobiliai ir dviračių įkrovimas – praktinė nauda kiekvieną dieną
Pirmiausia pagalvojau apie savo kasdienybę. Kas rytą važiuoju į darbą dviračiu – turiu elektroinį, nes gyvenu už 15 km nuo darbo. Grįžtu namo – reikia įkrauti. Savaitgaliais dažnai važiuoju į įvairias bėgimo varžybas ar triatlonus, o tai reiškia keliones automobiliu. Jei turėčiau elektromobilį (apie ką rimtai galvoju), tai būtų dar vienas prietaisas, reikalaujantis nemažai elektros.
Ir štai čia saulės elektrinė tampa tikru žaidimo keitėju. Apskaičiavau, kad vidutiniškai elektriniam dviračiui įkrauti per mėnesį sunaudoju apie 15-20 kWh elektros. Tai nėra kosmosas, bet per metus susidaro. O jei dar pridėtume elektromobilį, kuris vidutiniškai namų įkrovimo stotelėje per metus gali „suėsti” apie 2000-3000 kWh – skaičiai jau tampa įspūdingi.
Saulės elektrinė ant stogo leidžia šią energiją gaminti pačiam. Vasarą, kai saulės gausu, galiu visiškai nemokamai įkrauti savo dviratį, o ateityje – ir automobilį. Tai ne tik ekonomija, bet ir žinojimas, kad važinėju švaria energija. Kai po ilgo treniruotės grįžti namo ir įkiši dviračio kištuką į rozetę, žinodamas, kad ta energija atėjo tiesiai iš saulės – tai duoda savotišką pasitenkinimo jausmą.
Namų sporto įranga ir jos energijos poreikis
Kai pradėjau rimčiau sportuoti, pamažu namų sporto kambarys ėmė pildytis įvairiausiais prietaisais. Bėgimo takelis, dviračio treniruoklis su išmaniuoju ekranu, elipsinis treniruoklis, o žiemą dar ir infraraudonoji sauna atsigavimui. Visi šie dalykai reikalauja elektros, ir ne šiaip sau.
Bėgimo takelis vidutiniškai suvartoja apie 600-700 W per valandą. Jei treniruojuosi 5 kartus per savaitę po valandą, tai per mėnesį – apie 15 kWh. Išmanusis dviračio treniruoklis su ekranu ir ventiliatoriumi – dar tiek pat. Sauna, nors ja naudojuosi retai, vienu naudojimu gali suėsti 2-3 kWh. Sudėjus viską kartu, sporto įranga namie per mėnesį gali lengvai sunaudoti 40-50 kWh elektros.
Turėdamas saulės elektrinę, šios išlaidos tampa žymiai mažesnės arba išvis išnyksta vasaros mėnesiais. Ypač patogu, kai treniruojiesi dieną ar ankstyvą vakarą – būtent tada saulės panelės gamina daugiausiai energijos. Galiu ramiai bėgti ant takelio žinodamas, kad elektros skaitiklis nesuka rodyklių kaip pamišęs.
Baseinas ir vandens šildymas – didžiausia energijos ryjikė
Jei manote, kad sporto įranga daug ėda elektros, palaukite, kol išgirsite apie baseiną. Kai prieš dvejus metus nusprendžiau įsirengti nedidelį lauko baseiną (8×4 metrai), nesupratau, į ką lendžiu energijos sąnaudų prasme. Vandens šildymas, filtravimas, cheminis balansas – visa tai reikalauja pastovios energijos.
Baseino siurblys filtravimui dirba po 6-8 valandas per dieną ir suvartoja apie 1-1,5 kW per valandą. Tai jau apie 200-250 kWh per mėnesį vien filtravimui. O jei dar norite šilto vandens, ne 18 laipsnių, o normalių 26-28 – čia jau reikia šildytuvo, kuris gali suėsti dar 500-800 kWh per mėnesį, priklausomai nuo oro sąlygų.
Saulės elektrinė čia tampa ne prabanga, o būtinybe. Ypač jei naudojate šiluminį siurblį vandens šildymui – jis efektyvesnis nei elektrinis šildytuvas, bet vis tiek reikalauja nemažai elektros. Aš įsirengiau 10 kW saulės elektrinę, ir vasaros mėnesiais ji beveik visiškai padengia baseino energijos poreikius. Tai reiškia, kad galiu plaukti beveik nemokamai, o tai puiki motyvacija sportuoti dar dažniau.
Dar vienas niuansas – baseino sezonas Lietuvoje sutampa su geriausiu saulės elektrinės produktyvumo laikotarpiu. Gegužė-rugsėjis – būtent tada ir plaukome, ir saulė šviečia stipriausiai. Tai idealus derinys, kai tavo didžiausias energijos vartotojas dirba tada, kai tavo elektrinė gamina daugiausiai.
Atsigavimas ir sveikata: sauna, šaltas vanduo ir jų energetika
Modernus sportas – tai ne tik treniruotės, bet ir atsigavimas. Aš esu didelis saunos ir šalto vandens terapijos fanas. Tai tikrai padeda po sunkių treniruočių, sumažina uždegimą, pagerina miegą. Bet visa tai taip pat reikalauja energijos.
Infraraudonoji sauna, kurią naudoju 3-4 kartus per savaitę, suvartoja apie 1,5-2 kW per seansą (30-40 minučių). Per mėnesį išeina apie 20-25 kWh. Jei turėtumėte tradicinę suomišką sauną, skaičiai būtų dar didesni – 6-8 kW per seansą. Šaldymo vonia arba šalto vandens baseinas, jei jį šaldote specialiu agregatu, taip pat nėra pigu eksploatuoti.
Kai visa ši atsigavimo įranga maitinama iš saulės energijos, jaučiuosi kur kas geriau. Nėra to kaltės jausmo, kad dėl savo sporto hobio naikinu planetą. Priešingai – jaučiu, kad darau viską tvariai. Ir tai psichologiškai labai svarbu, ypač kai esi sąmoningas apie aplinkosauginius klausimus.
Be to, vasarą dažnai saunuojuosi vėlyvą popietę, po treniruotės – būtent tada dar yra pakankamai saulės energijos. Tai reiškia, kad naudoju savo pagamintą elektra, o ne perku iš tinklo. Ekonomija ir ekologija kartu.
Sportinė bendruomenė ir bendri projektai
Įdomus dalykas, kurį pastebėjau – kai pradedi kalbėti apie saulės elektrines sporto bendruomenėje, žmonės labai susidomėję. Mūsų vietinis bėgimo klubas netgi pradėjo diskutuoti apie bendrą projektą – įrengti saulės elektrines ant sporto klubo, kur treniruojamės žiemą, stogo.
Sporto klubai, beje, yra idealios vietos saulės elektrinėms. Didelės stogo plotai, didelis elektros suvartojimas (kondicionavimas, apšvietimas, treniruokliai, dušai), ir dažniausiai didžiausias aktyvumas dieną – kai saulė šviečia. Mūsų klubas apskaičiavo, kad 50 kW elektrinė galėtų padengti apie 60-70% jų metinio elektros poreikio.
Kai klubas veikia ekologiškai, tai motyvuoja ir narius labiau rūpintis aplinka. Tai tampa dalimi klubo kultūros ir vertybių. Žmonės pradeda galvoti ne tik apie savo asmeninius rezultatus, bet ir apie tai, kokį pėdsaką palieka jų sportas planetoje.
Kai kurie bėgimo renginiai jau dabar naudoja saulės energiją – nešiojamos saulės panelės maitina garso sistemas, laikmačius, apšvietimą. Tai rodo, kad sporto bendruomenė tampa vis labiau sąmoninga apie energijos klausimus.
Ekonominė pusė: kiek iš tikrųjų sutaupai
Gerai, pakalbėkime apie pinigus, nes tai vis tiek daugeliui svarbiausias klausimas. Saulės elektrinė – tai investicija, ir ne maža. 10 kW sistema su montavimu kainuoja apie 8000-10000 eurų. Bet pažiūrėkime, kaip tai atsipirks sportuojančiam žmogui.
Tarkime, tu turi:
– Elektrinį dviratį (20 kWh/mėn)
– Namų sporto įrangą (40 kWh/mėn)
– Baseiną su šildymu (600 kWh per sezoną, 4 mėnesius)
– Sauną (25 kWh/mėn)
– Įprastą namų ūkio suvartojimą (300 kWh/mėn)
Per metus išeina apie 5000-5500 kWh. Jei elektros kaina 0,15 €/kWh (su visais mokesčiais), tai 750-825 € per metus. 10 kW saulės elektrinė Lietuvoje per metus pagamina apie 9000-10000 kWh. Net jei suvartosi tik pusę to, ką pagamini (likusi dalis eina į tinklą už mažesnę kainą), sutaupai apie 400-500 € per metus.
Tai reiškia, kad investicija atsipirks per 16-20 metų. Skamba ilgai, bet panelės garantuojamos 25 metams, o tarnauja dar ilgiau. Be to, elektros kainos kyla (per pastaruosius 5 metus išaugo beveik dvigubai), tad realus atsipirkimo laikas gali būti trumpesnis.
Bet svarbiausia – tai ne tik apie pinigų taupymą. Tai apie energetinę nepriklausomybę, apie galimybę sportuoti nesijaučiant kaltam dėl didelio energijos suvartojimo, apie indėlį į švaresnę ateitį. Kai į tai žiūri plačiau, investicija tampa daug prasmingesnė.
Kaip pradėti: praktiniai žingsniai sportuojantiems
Jei skaitai šį straipsnį ir galvoji „skamba gerai, bet nuo ko pradėti?” – čia keletas praktinių patarimų iš savo patirties.
Pirma, įvertink savo realų elektros suvartojimą. Pažiūrėk į savo elektros sąskaitas per pastaruosius 12 mėnesių. Suskaičiuok, kiek sunaudoji dabar, ir pagalvok, kiek sunaudotum, jei turėtum visą tą sporto įrangą, apie kurią svajoji. Gal planuoji elektromobilį? Baseiną? Įskaičiuok ir tai.
Antra, įvertink savo stogo tinkamumą. Idealus stogas saulės panelėms yra orientuotas į pietus, turi 30-40 laipsnių nuolydį ir nėra užstojamas medžių ar kaimyninių pastatų. Bet net jei tavo stogas ne idealus, vis tiek gali būti tinkamas. Šiais laikais yra optimizatoriai ir kitos technologijos, kurios padeda išspręsti daugelį problemų.
Trečia, gauk kelis pasiūlymus iš skirtingų įmonių. Kainos ir kokybė gali labai skirtis. Klausk apie naudojamas paneles (aš rekomenduoju bent 400W galios), inverterius (Fronius, SMA, Huawei – geros markės), garantijas. Nebijok užduoti kvailų klausimų – tai tavo pinigai.
Ketvirta, pagalvok apie baterijas. Jos leidžia kaupti perteklinę energiją dieną ir naudoti vakarais. Tai padidina savarankiškumą, bet ir kainą. Aš pradėjau be baterijų ir kol kas nejaučiu didelio poreikio, bet ateityje galbūt įsirengsiu.
Penkta, pasinaudok valstybės parama, jei tokia yra. Lietuvoje būna įvairių dotacijų programų, nors jos keičiasi. Verta pasitikrinti, ar tuo metu, kai planuoji įsirengti, yra kokių nors lengvatų.
Kai sportas ir ekologija tampa gyvenimo būdu
Žinai, kas įdomiausia? Kai įsirengi saulės elektrinę, tai pakeičia ne tik tavo energijos sąskaitas, bet ir mąstymą. Pradedi labiau atkreipti dėmesį į tai, kada naudoji elektra. Stengiesi treniruotis dieną, kai saulė šviečia. Planuoji baseino filtravimą saulėtomis valandomis. Tai tampa savotiška žaidimo dalimi.
Ir tai puikiai dera su sportuojančio žmogaus mąstysena. Mes juk įpratę planuoti, optimizuoti, siekti rezultatų. Kodėl to nedaryti ir su energijos vartojimu? Kai matai savo elektrinės programėlėje, kiek energijos pagaminai šiandien, jauti panašų pasitenkinimą kaip po geros treniruotės.
Be to, tai duoda puikų pavyzdį kitiems – vaikams, draugams, sporto bendruomenei. Rodai, kad galima gyventi aktyviai, turėti baseiną, sauną, elektrines transporto priemones ir vis tiek būti ekologišku. Tai ne atsisakymas patogumų, o protingesnis jų naudojimas.
Mano patirtis rodo, kad saulės elektrinė ir aktyvus, sportiškas gyvenimas puikiai papildo vienas kitą. Abiem atvejais investuoji į save ir savo ateitį. Abiem atvejais reikia pradinio įsipareigojimo, bet vėliau džiaugiesi rezultatais. Ir abiem atvejais darai kažką gero ne tik sau, bet ir aplinkai.
Taigi jei esi sportininkas, kuris galvoja apie saulės elektrinę, arba saulės elektrinės savininkas, kuris svarsto pradėti sportuoti – drąsiai eik į priekį. Šie du dalykai kartu sukuria gyvenimo būdą, kuris yra ir sveikas, ir tvarus, ir ekonomiškai protingas. O kas gali būti geriau už tai?
