Prisipažinsiu iškart – iki tam tikro amžiaus maniau, kad nagų priežiūra yra kažkas, kas vyksta tik salonuose, tarp veidrodžių ir kavos aromato. Bet gyvenimas Kaune, kur žmonės bėgioja pakrantėmis, mina dviračius per Ąžuolyną ir žaidžia badmintoną kiekviename kieme, greitai parodė kitą tiesą. Kojų ir rankų nagai kenčia lygiai taip pat, kaip ir raumenys po treniruotės. Tik apie tai kalbama daug mažiau.
Kaip visa tai prasidėjo
Man buvo kokie trisdešimt penki, kai po vasaros bėgimo sezono pastebėjau, kad didysis kojos pirštas atrodo kaip po mūšio. Nagas pajuodavęs, batas per mažas dydžiu, o aš pats – per didelis optimistas. Tada ir supratau, kad sportuojantiems žmonėms manikiūro ir pedikiūro priemonės reikalingos ne dėl estetikos, o dėl to, kad kojos tiesiog fiziškai patiria stresą kiekvieną dieną.
Nuo tada pradėjau domėtis, kokios priemonės realiai veikia, o kokios – tik gražiai atrodo lentynoje.
Kas iš tikrųjų padeda, kai sportuoji
Pirmas dalykas, kurį atradau – žirklės ir žnyplės turi būti aštrios kaip peilis, o ne kaip buto raktas. Nusipirkus geros kokybės nagų žnyples, viskas pasikeitė – nebereikia spausti tris kartus, kad nukirptum vieną nagą.
Antra – pjūklelis nagams. Skamba banaliai, bet po treniruotės, kai koja prakaitavusi ir nagas šiek tiek suminkštėjęs, geras pjūklelis leidžia sutvarkyti kraštus be plyšimo rizikos. Tas pats galioja rankoms – jei minate dviratį ar laikote treniruoklio rankenas, nagai lūžta greičiau nei norėtumėte.
Kremas – ne moterims skirtas prabangos daiktas
Čia turiu prisipažinti dar viena tiesa: ilgą laiką maniau, kad kremas kojoms – tai kažkas panašaus į parfumeriją, ne man skirta. Klydau. Sausas kulno odos plotas po ilgo bėgimo gali įtrūkti ir skaudėti kiekviename žingsnyje. Paprastas, storesnės tekstūros kremas su karbamidu ar šea sviestu tapo mano vakarine rutina – ne dėl gražumo, o dėl to, kad tiesiog nebeskauda vaikščioti.
Praktika, kuri veikia kasdien
Su laiku susidėliojo tokia rutina, kuri užima gal penkias minutes, bet sutaupo daug problemų:
- Po dušo, kai oda minkšta, patrinu pėdas grublėtu akmenimiu ar pilingo šepetėliu.
- Nukarpau nagus tiesiai, nenukirpdamas kampų per giliai – tai apsaugo nuo įaugusio nago, kuris sportuojantiems žmonėms yra tikra prakeiksmas.
- Užtepu kremą, ypač ant kulnų ir tarp pirštų sričių.
- Rankoms – trumpas alyvos ar odelių kremo tepimas, nes plaukiojant ar dirbant su svarmenimis odelės aplink nagus sudžiūsta greičiau nei tikimasi.
Tai nebūtinai nuobodus ritualas – veikiau kaip treniruotės pabaigos protokolas, tik kitai kūno daliai.
Kodėl tai svarbu ne tik sportininkams
Kolegos darbe kartais šyptelėja, kad tvarkau nagus taip rimtai, kaip kiti planuoja treniruočių programą. Bet realybė paprasta – jei kojos ir rankos kenčia dėl aktyvaus gyvenimo būdo, jas reikia prižiūrėti taip pat rimtai, kaip ir raumenis. Skirtumas tik tas, kad apie tai retai kalbama viešai, nes atrodo „nevyriškai“ ar „nesvarbu“. Iš tikrųjų svarbu – nes skausmas kulne ar įaugęs nagas gali sustabdyti visą sportinį planą greičiau nei sužeistas kelis.
Kas paskutinis nuosprendis šitoje istorijoje
Jei kas nors paklaustų, ką vieną dalyką patarčiau žmogui, kuris sportuoja ir niekada nekreipė dėmesio į nagų priežiūrą – sakyčiau, pradėkite nuo geros kokybės žnyplių ir kremo su karbamidu. Tai atrodo smulkmena, kol vieną dieną nagas nesuskausta taip, kad pamiršti apie visą sportinį pasiekimą. Kaunas – miestas, kur žmonės myli aktyvų gyvenimą, bet retas kalba apie tai, kaip tas gyvenimas atsispindi ant kojų pirštų. O gal tiesiog laikas pradėti kalbėti garsiau, kad sekantis, kuris pastebi juodą nagą po bėgimo, žinotų – tai normalu, ir yra būdų tai sutvarkyti be panikos.
