Kauno verslo bendruomenėje pastaruoju metu vėl į modą sugrįžo senas pasakojimas – sportininko disciplina kaip elektroninės komercijos sėkmės receptas. Girdėjau šitą naratyvą jau ne vieną kartą per įvairias konferencijas, ir turiu pasakyti – dalis tiesos jame yra, bet dalis skamba kaip gražiai sudėliotas motyvacinis pokalbis, kuris realybėje pasitikrinimo neatlaiko.
Pabandysiu peržiūrėti septynis principus, kuriuos man teko išgirsti iš kelių Kauno prekybininkų, dirbančių su internetinėmis parduotuvėmis. Kai kurie iš tikrai naudingi. Kiti – tiesiog gražiai skambantys žodžiai, kurie realiame biznyje reiškia mažiau, nei norėtųsi tikėti.
Rytinė treniruotė ir „darbas prieš aušrą“
Pirmasis principas, kurį visi mini pirmiausia – anksti keltis ir dirbti, kol kiti dar miega. Skamba įkvepiančiai, tačiau realiai tai tiesiog reiškia, kad žmogus turi disciplinos organizuoti savo dieną. Nesu tikras, ar 5 valandos ryto turi kokios magiškos galios – daugiau svarbu, kad darbas būtų daromas nuosekliai, o ne kad būtų daromas iki saulėtekio vardan pačios idėjos.
Pralaimėjimo analizė be savigraužos
Antrasis ir trečiasis principai susiję – sportininkai peržiūri pralaimėtus varžybas be emocijų, tiesiog analizuoja klaidas. Verslo kontekste tai reiškia peržiūrėti konversijos rodiklius, apleistus krepšelius, klientų atsisakymus. Čia jau kažkas realaus – žinau ne vieną Kauno parduotuvės savininką, kuris savaitę praleisdavo graužiant save dėl nepavykusios kampanijos, vietoj to, kad tiesiog pasižiūrėtų skaičius ir pakeistų strategiją. Bet – ir čia svarbu – analogija su sportu šioje vietoje kiek per idealizuota. Sportininkas turi trenerį, kuris objektyviai vertina. Verslininkas dažnai yra vienintelis teisėjas savo paties darbui, ir tai kuria aklas zonas, kurių sportininkas neturėtų.
„Aš tiesiog žiūriu skaičius kaip į laiko lentelę – nesvarbu, kaip jaučiuosi, svarbu, koks rezultatas“, – sakė vienas iš Kauno pašnekovų. Grąžios frazė, bet praktikoje jis pats prisipažino, kad emocijos vis tiek trukdo kas antrą kartą.
Ilgalaikis planas versus greitas rezultatas
Ketvirtasis principas – strategija ilgam laikotarpiui, ne vienas sezonas. Šis punktas man atrodo pats sąžiningiausias iš visų. E-komercija, kuri orientuota tik į vieną „Black Friday“ kampaniją, retai išgyvena ilgiau nei porą metų. Tie, kurie kalba apie metinius, o ne mėnesinius tikslus, iš tiesų atrodo stabiliau. Tik čia yra vienas dalykas, kurį visi pamiršta paminėti – ilgalaikis planas reikalauja kapitalo rezervo, o ne vien motyvacijos. Sportininkas gali treniruotis nemokamai stadione. Verslininkas turi mokėti už sandėliavimą, logistiką, reklamą kiekvieną mėnesį, nepaisant to, koks jo mąstysenos lygis.
Komanda, treneris, ir kur ta analogija sugriūna
Penktasis ir šeštasis principai kalba apie komandos svarbą ir mentoriaus vaidmenį. Sutinku iš dalies. Tačiau čia analogija su sportu pradeda kiek strigti – profesionalus sportininkas turi vieną tikslą ir vieną trenerio komandą, kuri koncentruojasi tik į jo rezultatus. Smulkaus verslo savininkas Kaune dažniausiai yra pats sau ir treneris, ir žaidėjas, ir dažnai net ir masažuotojas, kai kažkas nutrūksta sandėlyje vėlai vakare. Girdėti kalbas apie „komandos dvasią“ iš žmogaus, kuris tris metus dirbo vienas su nešiojamu kompiuteriu virtuvėje, kelia tam tikrą skepticizmą.
Disciplina prieš talentą – ar tikrai?
Septintasis, paskutinis principas – disciplina svarbiau nei natūralus talentas. Tai jau ne pirma karta girdimas teigimas, ir jame yra dalis tiesos – sistemingas darbas be talento dažnai duoda daugiau nei talentas be sistemos. Tačiau reikia būti sąžiningam: disciplina neišgelbėja produkto, kuris tiesiog niekam nereikalingas, arba rinkos, kuri persotinta. Galima keltis kiekvieną dieną 5 ryto ir analizuoti skaičius su chirurgo tikslumu, bet jei prekė nesudomina pirkėjo, sportininko mąstysena čia tiek pat padeda, kiek gera nuotaika prieš egzaminą, kuriam neruoštasi.
Kas lieka, kai treniruotė baigiasi
Visa ši sportininko-verslininko paralelė patogi, nes leidžia paaiškinti sėkmę gražia istorija, o ne atsitiktinumu, geru laiko pasirinkimu ar tiesiog rinka, kuri tuo metu augo. Kauno verslininkų patirtis, kurią minėjau, tikrai turi vertingų gabalėlių – disciplina, ilgalaikis mąstymas, blaivi klaidų analizė. Bet visa tai veikia tik tuomet, kai yra realus produktas, realus poreikis ir pakankamas finansinis pagrindas išgyventi be greitų rezultatų. Sportininko mąstysena gali padėti nueiti kelią, tačiau ji nepakeičia kelio, kuriuo tiesiog neverta eiti. Kartais tiesiog naudinga sustoti ir paklausti – ar aš treniruojuosi teisingai, ar tik gražiai apsimetu, kad treniruojuosi.
