Netekties skausmas nepasirenka laiko ir vietos. Kai artimas žmogus miršta užsienyje, šeimos nariai susiduria ne tik su emociniu išgyvenimu, bet ir su sudėtingais biurokratiniais procesais. Palaikų pervežimas į Lietuvą – tai procedūra, kuri reikalauja kruopštaus pasiruošimo, tinkamų dokumentų ir nemažų finansinių išteklių.
Šis procesas gali atrodyti nepakeliamas, ypač kai reikia veikti greitai ir tiksliai. Tačiau žinant pagrindinius žingsnius ir reikalavimus, galima išvengti daugelio problemų ir užtikrinti, kad artimasis bus oriai palaidotas gimtinėje.
Pirmieji žingsniai po mirties užsienyje
Kai žmogus miršta užsienio valstybėje, pirmiausia reikia kreiptis į artimiausią Lietuvos konsulatą ar ambasadą. Konsulai padės susisiekti su vietos institucijomis ir paaiškins, kokių dokumentų prireiks palaikų pervežimui.
Labai svarbu nedelsiant informuoti apie mirtį vietos policiją ar medicinos įstaigą, jei mirtis įvyko ligoninėje. Užsienyje mirties faktą turi patvirtinti vietos gydytojas, o kai kuriais atvejais – ir teismo medicinos ekspertas. Be šio patvirtinimo tolimesni veiksmai bus neįmanomi.
Vietos laidojimo namai paprastai gali padėti organizuoti palaikų paruošimą pervežimui. Jie žino vietos reikalavimus ir gali koordinuoti veiksmus su Lietuvos specialistais. Tačiau būtina iš karto pabrėžti, kad kūnas bus pervežamas į Lietuvą – tai paveiks paruošimo procedūras.
Jei mirusysis neturėjo sveikatos draudimo ar kitos apsaugos, visos išlaidos teks šeimai. Todėl svarbu kuo greičiau susisiekti su draudimo kompanija, jei tokia buvo, ir išsiaiškinti, kokias išlaidas ji padengs.
Būtini dokumentai palaikų pervežimui
Dokumentų surinkimas – viena sudėtingiausių palaikų pervežimo dalių. Kiekviena šalis turi savo reikalavimus, tačiau yra keletas universalių dokumentų, kurių prireiks beveik visada.
Mirties liudijimas – pagrindinis dokumentas, kurį išduoda vietos institucijos. Jis turi būti išverstas į lietuvių kalbą ir notariškai patvirtintas. Kai kuriose šalyse reikia ir apostilės ženklo.
Balzamavimo pažymėjimas yra privalomas, jei palaikų pervežimas truks ilgiau nei 24 valandas. Šį dokumentą išduoda licencijuota įstaiga, kuri atliko balzamavimą. Dokumentas turi patvirtinti, kad procedūra atlikta pagal tarptautinius standartus.
Gydytojo pažymėjimas apie užkrečiamųjų ligų nebuvimą reikalingas visais atvejais. Jame turi būti nurodyta, kad mirusysis nesergo užkrečiamosiomis ligomis, kurios galėtų kelti pavojų visuomenės sveikatai.
Taip pat prireiks paso ar kito asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopijos, leidimo išvežti palaikus iš šalies (išduoda vietos institucijos) ir leidimo įvežti palaikus į Lietuvą (galima gauti Lietuvos konsulatuose).
Jei mirtis buvo staigi ar įtartina, gali prireikti papildomų dokumentų iš policijos ar prokuratūros, patvirtinančių, kad nėra kliūčių palaikų išvežimui.
Balzamavimo ir karstos reikalavimai
Tarptautinis palaikų pervežimas be balzamavimo praktiškai neįmanomas. Ši procedūra ne tik išsaugo palaikus kelionės metu, bet ir yra privaloma pagal daugelio šalių įstatymus.
Balzamavimą turi atlikti licencijuoti specialistai, naudojant sertifikuotus chemikalus. Procedūra kainuoja nuo 300 iki 800 eurų, priklausomai nuo šalies ir paslaugų teikėjo. Svarbu žinoti, kad balzamavimas turi būti atliktas per tam tikrą laiką po mirties – paprastai ne vėliau kaip per 48-72 valandas.
Karsto reikalavimai taip pat griežti. Pervežimui naudojama speciali cinkuota ar hermetiška karsta, kuri turi atitikti tarptautinius standartus. Tokia karsta kainuoja 800-1500 eurų. Ji turi būti pažymėta specialiais ženklais ir turėti dokumentus, patvirtinančius jos tinkamumą tarptautiniam pervežimui.
Kai kurios šalys reikalauja, kad karsta būtų papildomai įdėta į cinko ar aliuminio konteinerį. Tai padidina išlaidas dar 200-400 eurų, bet yra būtina sąlyga palaikų priėmimui.
Pervežimo būdai ir jų ypatybės
Palaikų pervežimui į Lietuvą galimi du pagrindiniai būdai: oro ir sausumos transportu. Kiekvienas turi savo privalumų ir trūkumų.
Oro transportas yra greičiausias, bet ir brangiausias variantas. Palaikų pervežimas lėktuvu iš Vakarų Europos šalių kainuoja 2000-4000 eurų, iš tolimesnių šalių – 4000-8000 eurų ar net daugiau. Oro transporto privalumas – greitis. Palaikų pervežimas paprastai užtrunka 1-3 dienas.
Tačiau oro transportas turi ir apribojimų. Ne visi oro uostai priima palaikus, todėl kartais tenka naudoti kelis skrydžius su persėdimais. Taip pat reikia specialių dokumentų oro transporto kompanijoms.
Sausumos transportas tinkamesnis pervežimui iš kaimyninių šalių. Jis kainuoja 1000-2500 eurų, priklausomai nuo atstumo. Kelionė užtrunka 1-5 dienas, bet yra patikimesnė ir mažiau sudėtinga dokumentų prasme.
Specializuotos pervežimo kompanijos paprastai siūlo pilną paslaugų paketą – nuo dokumentų tvarkymo iki palaikų pristatymo į laidojimo namus Lietuvoje. Tai kainuoja daugiau, bet gerokai sumažina stresą šeimai.
Išlaidų skaičiavimas ir finansavimo galimybės
Palaikų pervežimo išlaidos gali labai skirtis priklausomai nuo šalies, atstumo ir pasirinktų paslaugų. Orientacinės išlaidos atrodo taip:
Iš Vokietijos, Lenkijos ar kitų kaimyninių šalių pervežimas kainuoja 2000-4000 eurų. Čia įskaičiuotos balzamavimo, karstos, dokumentų tvarkymo ir transporto išlaidos.
Iš Didžiosios Britanijos, Prancūzijos ar Ispanijos reikia tikėtis 3000-5000 eurų išlaidų. Oro transportas iš šių šalių brangesnis, be to, gali prireikti papildomų formalumų.
Iš JAV, Kanados ar Australijos pervežimas kainuoja 5000-10000 eurų ar net daugiau. Čia didžiausią dalį sudaro oro transporto išlaidos ir sudėtingi dokumentų tvarkymo procesai.
Svarbu žinoti, kad egzistuoja kelios finansavimo galimybės. Valstybės socialinio draudimo fondo (Sodra) kompensacija siekia iki 1000 eurų, jei mirusysis buvo Lietuvos pilietis ir mokėjo socialinio draudimo įmokas.
Kai kurios draudimo kompanijos padengia palaikų pervežimo išlaidas, jei buvo įforminta kelionių ar gyvybės draudimo sutartis. Išmokos gali siekti 5000-15000 eurų.
Profesinės sąjungos kartais teikia finansinę paramą savo nariams. Taip pat galima kreiptis į savivaldybę – kai kurios skiria socialinę paramą tokiais atvejais.
Procedūros Lietuvoje po palaikų atvežimo
Kai palaikų pervežimas sėkmingai įvykdytas, Lietuvoje laukia paskutiniai formalumai. Palaikų priėmimą Lietuvos pasienyje kontroliuoja muitinės ir sveikatos apsaugos specialistai.
Būtina iš anksto informuoti Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą apie palaikų atvežimą. Tai daroma pateikiant prašymą ir visus reikalingus dokumentus. Centras išduoda leidimą įvežti palaikus į Lietuvą.
Atvežus palaikus, juos turi priimti licencijuoti laidojimo namai. Jie patikrina dokumentus ir įsitikina, kad karsta atitinka reikalavimus. Jei viskas tvarkoje, galima planuoti laidotuves.
Svarbu žinoti, kad laidotuvės turi įvykti per 10 dienų nuo palaikų atvežimo, nebent yra specialių aplinkybių. Jei planuojama kremuoti, reikia papildomų dokumentų ir procedūrų.
Mirties registracija Lietuvoje atliekama pateikiant užsienyje išduotą mirties liudijimą ir jo vertimą. Tai svarbu pensijų, paveldėjimo ir kitų teisinių klausimų sprendimui.
Ką daryti, kad viskas vyktų sklandžiai
Palaikų pervežimas iš užsienio – sudėtingas procesas, reikalaujantis kruopštumo ir kantrybės. Tačiau tinkamas pasiruošimas ir profesionalų pagalba gali žymiai palengvinti šią procedūrą.
Svarbiausia – nedelsiant kreiptis į Lietuvos konsulatą ir pradėti dokumentų tvarkymą. Kuo greičiau bus pradėti veiksmai, tuo mažiau problemų kils vėliau. Būtina naudotis patikimų laidojimo namų ir pervežimo kompanijų paslaugomis – jų patirtis padės išvengti klaidų.
Finansiniu požiūriu verta iš anksto išsiaiškinti visas galimas kompensacijas ir paramos šaltinius. Nors išlaidos didelės, tinkamas planavimas gali jas sumažinti.
Galiausiai, nepamirškite, kad šis sunkus laikotarpis yra laikinas. Profesionalų pagalba ir artimųjų palaikymas padės įveikti visus sunkumus ir oriai atsisveikinti su artimuoju gimtinėje.
