Kai lapkritį pradeda temti jau apie ketvirtą valandą, o iš namų išeiti norisi nebent iki šaldytuvo, sportas savaime pasidaro paskutinis dalykas galvoje. Vasarą viskas paprasta – saulė, ilgos dienos, noras atrodyti gerai paplūdimyje. Žiemą motyvacijos šaltinių žymiai mažiau, o dingsčių praleisti treniruotę – kiekvieną dieną po naują. Bet yra būdų, kurie tikrai padeda išlaikyti ritmą net kai už lango -15°C ir vėjas pučia tiesiai į veidą.
1. Susiplanuok treniruotes iš vakaro, ne ryte
Ryte, kai lauke tamsu ir šalta, smegenys darys viską, kad įtikintų tave likti po antklode. Todėl sprendimą reikia priimti dar vakare – susidėti sportinius drabužius, pasižymėti laiką kalendoriuje, gal net susitarti su draugu susitikti sporto salėje. Kai sprendimas jau priimtas iš anksto, ryte lieka tik jį vykdyti, o ne dar kartą derėtis pačiam su savimi.
2. Apsirenk taip, kad šaltis netaptų kliūtimi
Dauguma žmonių, atsisakančių lauko treniruočių žiemą, tiesiog neteisingai apsirengia. Vienas storas megztinis nepadės – reikia sluoksnių: apatinis sluoksnis, kuris nuveda drėgmę nuo kūno, vidurinis šiluminis sluoksnis ir viršutinis, saugantis nuo vėjo bei drėgmės. Rankos, galva ir kaklas šąla greičiausiai, tad kepurė, pirštinės ir šalikas – ne prabanga, o būtinybė. Kai tinkamai apsirengi, -15°C pasidaro visai kitokia patirtis, nei atrodo pro langą.
3. Susirask treniruočių partnerį
Vienam daug lengviau atsisakyti treniruotės nei kai kažkas laukia. Jei žinai, kad draugas jau stovi prie sporto salės durų arba jau apsivilkęs bėgimo aprangą, sunkiau parašyti „šiandien praleisiu”. Socialinis įsipareigojimas veikia stipriau nei bet koks vidinis pasiryžimas – tai patvirtina ir daugybė žmonių, kurie bandė sportuoti pavieniui ir su kompanija.
4. Pakeisk aplinką, jei lauke per šalta
Nebūtina kankintis lauke, jei tikrai nesinori. Žiema – puikus metas pereiti prie sporto salės, baseino ar namų treniruočių. Tereikia priimti, kad sezoniškumas egzistuoja ir sportas gali keisti formą priklausomai nuo metų laiko. Kas vasarą bėgiojo parke, žiemą gali persijungti prie bėgimo takelio ar grupinių treniruočių uždaroje patalpoje – rezultatas fiziškai vis tiek pasiekiamas.
5. Trumpink treniruotes, bet nepraleisk jų
Žiemą nebūtina spausti tų pačių dviejų valandų, kaip vasarą. Kartais užtenka ir 20-30 minučių, kad palaikytum įprotį gyvą. Svarbiausia ne intensyvumas, o tęstinumas – kad nepertrūktų grandinė. Psichologiškai daug lengviau grįžti po žiemos, jei per tuos mėnesius nebuvai visiškai sustojęs, net jei treniruotės buvo trumpesnės ar švelnesnės.
6. Atsivesk į žaidimą šviesą ir spalvą
Tamsa veikia ne tik nuotaiką, bet ir norą judėti. Jei bėgioji ar vaikštai lauke, verta investuoti į gerą priekinį žibintuvėlį ar atšvaitinę liemenę – tai ne tik saugumo, bet ir psichologinis dalykas: kai matai save aiškiai ir jautiesi saugus, lengviau išeiti į tamsą. Sporto salėje savo ruožtu gali padėti šviesesnė apranga ar muzika, kuri kompensuoja trūkstamą saulės šviesą.
7. Susitark su savimi dėl mažo apdovanojimo
Skamba paprastai, bet veikia: jei žinai, kad po treniruotės lauks karštas arbatos puodelis, šiltas dušas ar mėgstamas serialo epizodas, protas ima asocijuoti sportą su malonumu, o ne su kančia. Žiemą, kai ir taip trūksta teigiamų dirgiklių, toks mažas ritualas gali tapti tuo, kas kasdien priverčia apsirengti ir išeiti pro duris.
Kai šaltis tampa tik detale, o ne kliūtimi
Tiesą sakant, žiemos sportas retai kada priklauso nuo valios galios – dažniau nuo pasiruošimo. Kai apranga tinkama, planas aiškus, o aplink yra žmonių ar priežasčių, dėl kurių verta išeiti, temperatūra lauke tampa tik skaičiumi, o ne argumentu likti namuose. Kas metai iš naujo įsitikinama, kad ne šaltis nulemia, ar sportuosi, o tai, kiek gerai susikurtos aplinkybės aplink šį sprendimą. Ir kai tas pagrindas pastatytas, -15°C pasidaro tiesiog dar viena diena, kai reikia apsirengti šiltai ir tiesiog išeiti.
